ylasnukis

ylasnùkis, -ė smob., adj. (2), ýlasnukis (1) kurio snukis arba smakras smailus, siauras: Ylasnùkė kiaulė, kurios snukis kaip yla J. Geriau riestanosės [kiaulės], ne ylasnùkės Gs. Ylasnùkis vabzdys Š. Jis sudžiūvęs, smakra atsikišus, toks ýlasnukis Skr. ^ Ylasnukė ir menturkojė šimtą šiūbų tur (višta) B.